„EVS Group“ surengė pirmąją Metinę medicinos įstaigų vadovų konferenciją Lietuvoje

„Jums rūpi žmogus, jūs pats, jūsų artimieji, o kai ryte ateinate į darbą, svarbiausi žmonės yra du: jūsų darbuotojas ir pacientas“, – į vadovus kreipėsi renginio bendraautorė, „EVS Group“ atstovė Algimantė Griciūtė lapkričio 14 d., pradėdama pirmą kartą surengtą metinę medicinos įstaigų vadovų konferenciją „Pacientas, darbuotojas ir sistema. Sprendimai evoliucijos link“, kurioje susirinko per 200 dalyvių iš visos Lietuvos. Gydytojai į pacientą turi žiūrėti ne kaip į gydymo objektą, o kaip asmenį. Idant tai įvyktų, vadovai turi pasirūpinti, kad medikas jaustųsi gerai, tad sėkmė iš tiesų vadovų rankose.

Vadovas gali 

Sklando mitas, kad gydymo įstaigų vadovai menkai gali prisidėti prie problemų sprendimo. Jos ateina iš aukščiau, tad esą ir pokyčiai įmanomi tik įstatymų pakeitimais. Netiesa. Visų sistemos ydų vadovai neišspręs, bet savo įstaigoje jie gali pritaikyti inovacijas, kurios išsklaidys slogią atmosferą darbe, didins darbuotojų motyvaciją. Asmeniu išliks ir pacientas, kuris gerai jausis gydymo įstaigoje, vėl sunegalavęs nebėgs pagalbos ieškoti kitur. Tai pasiekiama į asmenį orientuotos sveikatos apsaugos sistemos dėka. „Laikas nelaukia. Spėti su juo yra labai sunku. Nusvyra rankos… o ką gi galiu pakeisti vienas? Tačiau būrys vadovų veikdami gali padaryti daug!“ – sakė A.Griciūtė. 

„Medicinos sistema iš tikrųjų yra didžiulė ekosistema, kurioje draugiškai sugyvena arba bent turėtų sugyventi visaverčiai jos dalyviai. Konferencija skirta evoliuciniam šios sistemos pokyčiui. Jis vyksta ne tik Lietuvoje. Tai – pasaulinis pokytis, kurį patvirtina statistika“, – sako KTU docentė, aukščiausio lygio vadovų koučerė Neringa Romanovskaja. Septyni iš dešimties apklaustų pacientų, susitikdami su gydytoju, labiausiai vertina potyrį. Keturi penktadaliai apklaustųjų patvirtino, kad potyriai gydymo metu yra tokie pat svarbūs kaip ir gaunamų paslaugų kokybė. 50 proc. pacientų pakeitė medicinos įstaigą vien todėl, kad jiems nepatiko, kaip juos aptarnavo. Prioritetą jie teikia ne paslaugų kokybei, ne įstaigos darbui, bet požiūriui į pacientą. 

Augantis mobilumas įgalina pacientus ir darbuotojus kelti didesnius lūkesčius. Turime ir globalią pasiūlą. Medicinos įstaigos pradeda konkuruoti  dėl gydytojų ir dėl pacientų. Tai – didžiausias pokytis, kurį reikia suvokti. Visa ekosistema pasidaro mobili – žmonės renkasi globaliai. Tuo metu įstaigos yra stacionarios, turi adresą, turi išlikti ten, kur yra, turi pastatus, įrangą, darbuotojus, kurie bent iš dalies nėra tokie mobilūs. 

Konferencija skirta evoliuciniam šios sistemos pokyčiui. Jis vyksta ne tik Lietuvoje. Tai – pasaulinė tendencija, kurią patvirtina statistika. Kaip medicinos įstaigų vadovams prisitaikyti evoliucijos kelyje, kai tiek pacientų, tiek darbuotojų poreikių sąrašas vis auga? Dešimt konferencijos metu kalbėjusių pranešėjų atliepė šį klausimą. Jie aiškino, analizavo ir dekonstravo situaciją.

Pacientas 

Sveikatingumo koučeris, LSMU Medicinos akademijos Neurochirurgijos klinikos docentas Kęstutis Skauminas teigia, kad sėkminga gydymo įstaiga ne ta, kuri sugeba iškomunikuoti pacientui teikiamų paslaugų sąrašą. „Neužtenka įrodyti, kad paslauga yra teikiama kokybiškiau nei pas konkurentus. Svarbiausia – į išorę komunikuojamas atsakymas į klausimą: „Kodėl mes tai darome?“. Nuo to, kokį atsakymą rasime, ir priklausys santykis su pacientu. Paslaugą turėsime priartinti ne tik prie paciento, bet ir prie jo šeimos. Turėsime bendrauti su visa jo aplinka, – teigė K.Skauminas ir pridūrė, kad Lietuvoje būtina kuo greičiau keisti požiūrį į pacientą. – Pasaulyje esame pripažinti, kai kalbame apie klinikinius sprendimus, tačiau patirtį turėsime priartinti prie to, ką aš vadinu į asmenį orientuota sistema. Ji prasideda nuo to, kad asmens patirtys, kol jam teikiamos paslaugos, tampa visų, dalyvaujančių teikiant šias paslaugas, vadybos prioritetu. Tai daug nekainuoja – tėra požiūrio klausimas. Jį galima taikyti kiekvieno asmens ir kiekvienos sistemos dalies lygmenyje. Tačiau sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių organizacijų kultūra, procesai, algoritmai, sąveikos su pacientų rutina – visa tai yra mūsų kasdienybė. Bet tai labai lengvai sumažina asmenybę iki paciento. Sistema užmaskuoja už jo esantį gyvą žmogų. Etimologiškai žvelgiant, žodis „pacientas“ reiškia „žmogų, patiriantį kančią“. Taip buvo anksčiau. Dabar ši sąvoka pasikeitė į „tas, kuriam teikiamos paslaugos“. Jeigu orientuojamės į paslaugų teikimą, vadinasi, koncentruojamės į paslaugų teikėjus. Tuomet lengvai galime pamiršti tą, dėl kurio susirinkome, – asmenį, turintį savų poreikių. Į priekį galime judėti tik tiek, kiek galime paskui save vesti bendruomenę. Reikės lyderių iš pacientų organizacijų, iš visuomenės.“

Darbuotojas 

Atliepiant konferencijos pavadinimą, didelis dėmesys buvo skiriamas ir medicinos darbuotojams. Raginta nepamiršti, kad svarbus ne tik paciento potyris, bet ir gydytojo savijauta. „Norint, kad medikai pasirūpintų pacientais, pirmiausia reikia pasirūpinti medikais. Man šis teiginys yra savaime suprantamas. Jaučiu, kad ir šios konferencijos dalyviams jis nesvetimas“, – sakė Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narė Kristina Grigaliūnaitė

Medicinos studentų asociacija apklausė 1,4 tūkst. studentų ir priėjo prie išvados, kad trečdalis jų yra galvoję apie savižudybę. Jaunųjų psichiatrų asociacija nustatė, kad trys ketvirtadaliai medikų yra patyrę depresijos simptomus. Lietuvos medikų sąjūdis kalbėjo apie perdegimą. 60 proc. gydytojų turi vidutinį perdegimą, o 11 proc. – sunkų. Mobingas – sąmoningas, sisteminis, tęstinis smurtas – yra opi problema. Trys ketvirtadaliai atsakė, kad yra jį patyrę, o dar dešimtadalis matę, kaip jis taikomas kolegoms. 

Statistika liūdna, tačiau vadovai gali ją pakeisti. Psichologinis saugumas darbovietėje – efektyvus komandinio darbo pamatas. Medicininės edukacijos kokybė ir skaidrumas įstaigoje prisideda prie darbuotojų savijautos, o skaidrumas prasideda nuo aiškių, viešai skelbiamų ir visiems vienodai galiojančių taisyklių. 

„Lietuvos gydymo sistemai nebereikia vadovų-valdovų, nebereikia dedovščinos. Sistemai reikia lyderių, kurie imtų šią naštą ant pečių ir neštųsi ją kartu su įstaigos darbuotojais“, reziumavo K.Grigaliūnaitė.

Sistema 

Tinkamą darbo atmosferą užtikrinti leidžia papildomos neprofesinės praktikos: mankštos, dėmesingo įsisąmoninimo pratimai. Atsakymas į klausimą, kaip tam įtemptoje dienoje rasti laiko, iš pirmo žvilgsnio paprastas – tiesiog reikia laikytis darbo grafiko. „Manau, tarp darbų galima rasti pusvalandį ar net valandą sau. Visada vadovaujuosi principu, kad žmogus myli kitus tiek, kiek jis gali mylėti pats save“, – teigia Vilniaus Antakalnio poliklinikos direktorius Evaldas Navickas

Pasak jo, pacientas nėra nei pirkėjas, nei klientas. „Kalbame apie gydytojo ir paciento santykį, kuris turi būti grįstas bendradarbiavimu. Tiek gydytojas turi pateikti sprendimus, tiek pacientas turi išgirsti tai, ko jis tikisi iš gydytojo. Kaip iš bendradarbio, žmogaus, padedančio spręsti problemas, kurios galbūt susijusios su gyvybės ir mirties klausimu. Tiesa, pacientas turi pats suvokti, kad jo gyvenimo būdas, tam tikri įpročiai turi įtakos jo sveikatos būklei. Tai yra jis turi investuoti savo laiką, lėšas, kad būtų sveikesnis ir toks išliktų kiek įmanoma ilgiau. Tačiau ištikus bėdai gydytojo asmenyje matytų žmogų, kuris jam padeda, – sakė E. Navickas ir pridūrė, kad vien pakankami finansiniai ištekliai neužtikrins, jog sistema veiks kaip gerai suteptas mechanizmas. – Finansai motyvuoja žmones dirbti trumpą laiką. Be abejo, jie privalo būti pakankami, turi atitikti rinkos vertes, idant darbuotojas jaustųsi vertinamas, o ne nuvertinamas. Iš kitos pusės svarbu, kad jis jaustųsi kolektyvo dalimi, būtų įtraukiamas į sprendimų priėmimą, laisvai galėtų reikšti nuomonę. Galų gale šių dienų kontekste, kad ištikus krizinei situacijai galėtų sulaukti pagalbos ne tik kur nors kreipęsis asmeniškai, bet ir kolektyvo gretose turėtų žmones, su kuriais galėtų pasitarti ir rasti tuo metu reikalingą sprendimą, sulauktų pagalbos.“

Išspręs eilių problemą 

Pranešimą konferencijoje skaitęs odontologijos klinikos „Denticija“ vadovas Petras Lisauskas teigia, kad išaiškintas ir pacientui suprantamas individualus gydymo planas išspręstų eilių problemą. „Gydymo planas – navigacija, kurios dažnai mūsų pacientai neturi“, – pastebėjo odontologas. Skaičiuojama, kad dėl gydytojo rekomendacijų nesilaikymo Lietuvoje per metus prireikia papildomų 1,7 mln. vizitų. Štai ir atsakymas į klausimą, ką reikia daryti, kad į šeimos gydytojo kabinetą per dieną pasibelstų 15, o ne 30 pacientų. 

Pasirūpinti derėtų ne tik pacientu, bet ir lydinčiuoju asmeniu. Pavyzdžiui, vaiką pas gydytoją atveda tėvai. „Specialistas retai atsižvelgia į tėvų baimę ir susijaudinimą procedūros metu. Dera ir tėvams skirti dėmesio: atpažinti jų savijautą ir tarti kelis palaikančius žodžius, – sakė Šeimos, santykių ir tėvystės konsultantas, kognityvinės ir elgesio terapijos praktikas Vaidas Arvasevičius. – Kantrybė, atjauta ir empatija – vaikų suprantama ir vertinama.“ 

„Profesionalų organizacijos poreikius geriausiai atliepia lyderystė, paremta tokiomis asmeninėmis savybėmis kaip charizma, energija ir komandiškumas. Vadovo rankose – vadyba ir žmogiškieji ryšiai. Darbuotojai nori atvirumo. Kuo mažiau povandeninių srovių, neišsakytų lūkesčių. Užtenka žaisti žaidimą „atspėk, ko nori iš tavęs“,“ – su darbuotojais nuoširdžiai bendrauti ragino karjeros konsultantė, koučingo specialistė Danguolė Kraskauskienė. 

Reputacijos svarbą pabrėžė Verslo ir komunikacijos konsultantė Rasa Bagdonienė: „Visuotiniai tyrimai rodo, kad gera reputacija akivaizdžiai padidina įstaigos vertę ir suteikia nuolatinį konkurencinį pranašumą.“ Ji rekomendavo vadovams susikurti išskirtinę vertę, kurią būtų galima pristatyti potencialiam klientui.

Pasiekimas 

Inovatyvus konferencijos formatas – jokių baltų sienų, varginančio dienos apšvietimo, už tribūnos pasislėpusių pranešėjų, galų gale pauzes užpildžiusi foninė muzika – užtikrino, kad susirinkusiųjų diena prabėgo nepastebimai. Po renginio atlikta apklausa parodė, kad ketvirtadienis veltui nenuėjo, pranešimų išklausymas netapo dar vienu „atsižymėjimu“ – vadovai pasidžiaugė, kad dalį konferencijoje įduotų įrankių jau šiandien gali pritaikyti darbe. Pasak dalyvių, „tai išskirtinis renginys, kur dėmesys atkreipiamas į vadovo galimybes suburti efektyvią komandą ne tik darbui“.

Straipsnio autorius – Eimantas Šaulitis, „Lietuvos sveikata“ dienraštyje, Nr. 47 (1348) 2019 lapkričio 21-27 d., 6-7 p.

Daugiau renginio nuotraukų mūsų Facebook puslapyje: http://bit.ly/evs-konferencija-nuotraukos